nuskurdyti

nuskur̃dyti 1. žr. nuskurdinti 1: Nuskur̃dys žmonis ta karė Šts. | refl.: Nusiskur̃dys visi po to karo Šts. 2. tr. nuniokoti: Nuskurdžiau kiemelį bėru žirgeliu [besilankydamas], pravirkdžiau panelę vienu žodeliu (d.) Kp. \ skurdyti; nuskurdyti; užskurdyti